PASIŪLYMAI XVIII VYRIAUSYBEI

Tyrimai rodo, kad istoriškai pagrindiniai šalies patrauklumą investuotojams lemiantys veiksniai yra politinis stabilumas, mažas korupcijos lygis, rinkos atvirumas, rinkos dydis, išsilavinusi ir lanksti darbo jėga. Tačiau daugelis Lietuvos kaimynių pagal šiuos kriterijus yra panašios, todėl turime siekti konkurencinio pranašumo – tobulinti verslo sąlygas ir investicinį klimatą.

Verslo bendruomenė supranta pareigą ir būtinybę prisidėti prie viešųjų paslaugų gerinimo. Tačiau turime optimizuoti išlaidas, atsižvelgiant į realią demografinę padėtį ir kintančius ateities poreikius, turime galvoti apie šios krypties paslaugų kokybės kėlimą, specialistų kompetencijų gerinimą ir jų technologinį atsinaujinimą. Viešasis sektorius tikrai turi galimybių gerinti paslaugų kokybę, ypač viešųjų pirkimų, verslo priežiūros biurokratijos srityse.

Tiek EBPO, tiek EK eilę metų Lietuvai rekomenduoja keisti mokesčių struktūrą – mažinti ekonomikos augimui žalingus mokesčius, juos pakeičiant vartojimo mokesčiais. Aukštas darbo jėgos apmokestinimas šių tarptautinių organizacijų yra įvardijamas, kaip pagrindinis keistinas dalykas. Mažesni mokesčiai spartina ekonomikos augimą ir ilguoju laikotarpiu atneša daugiau naudos tiek valstybei, tiek gyventojams. Be to, dalis mokesčių yra mažiau „kenksmingi“ ekonomikos augimui – visų pirma tai vartojimo ir kt. mokesčiai, pvz., PVM, NT, automobilių ir pan.

Todėl Verslo taryba teikia būtent šiuos TOP 20 pasiūlymų Vyriausybės programai:

1.  Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimas. Išlaikyti ir remti konkurencingumo gerinimo kryptį, užtikrinant, mokesčių optimizavimą, palyginus su kaimyninėmis valstybėmis. Plečiant mokesčių bazę, pirmiausiai vertinti, ar apmokestinimas nekenkia augimui ir konkurencingumui. Spręsti struktūrines Lietuvos ekonomikos ir verslo aplinkos problemas, susijusias su neproporcingai dideliu darbo jėgos apmokestinimu ir biurokratinės naštos mažinimu, mokesčių administravimo supaprastinimu. Įvesti 0 proc. reinvestuojamam pelnui ir taip paskatinti įmones investuoti šiuo didelio neapibrėžtumo laikotarpiu į modernesnes gamybos technologijas – tai keltų šalies technologinį lygį ir konkurencingumą. Mažinti ekonomikos augimui žalingus mokesčius, juos pakeičiant vartojimo mokesčiais. Suvienodinti NPD ir MMA. Užtikrinti, kad Europos atsigavimo fondo, 2021-2027 m. ES fondų investicijų lėšos būtų skirtos ekonomikos augimo skatinimui, ekonomikos pokriziniam atsigavimui bei transformacijai į inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

Užtikrinti verslo įmonių prieigą prie finansų: prieigą prie privačių, draudimo, rizikos kapitalo ar privačių pensijų fondų, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei leidžiant žaliąsias obligacijas.

2. Inovacijos – naujosios Vyriausybės programos prioritetas: 2021-2027 m. laikotarpio biudžetas mokslo, technologijų ir inovacijų sritims turėtų augti tiek, kad šalies mokslininkai ir inovatoriai galėtų lygiavertėmis sąlygomis dalyvauti ES programose. Užtikrinti, kad moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms skiriamos lėšos pasiektų europinį vidurkį. Pilna apimtimi įgyvendinti Inovacijų reformą. Skatinti aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų sektorių, generuojančių aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų srautus, eksportą. Įveiklinti slėnius. Parengti susitarimą dėl Rizikos kapitalo Lietuvoje padidinimo. Inicijuoti gyvybingų, reikšmingų privačių investicijų pritraukusių slėnių ir mokslo-technologijų parkų plėtros programas, kurios būtų įgyvendinamos viešosios ir privačios partnerystės principu. Kurti ir plėtoti technologinius centrus, kurie teiktų verslui eksperimentinės plėtros bei inovacijų paslaugas. Inovacijų politika turi būti grindžiama aukščiausio lygmens specialistų rengimu. Užtikrinti jaunų žmonių pritraukimą iš užsienio valstybių, studijoms bei skatinti jų pasilikimą dirbti Lietuvoje po studijų.

3. Tvari ekonomikos plėtra, perorientuojant pramonę į žiedinę ekonomiką, skatinant pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą bei sklaidą. Kurti efektyvias finansines ir ekonomines paskatas spartesniam žiedinės ekonomikos principų diegimui versle. Skatinti poveikio klimato kaitai mažinimą, žaliųjų inovacijų taikymą, vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus. Kurti efektyvias finansines ir ekonomines paskatas spartesniam žiedinės ekonomikos principų diegimui pramonėje. Skatinti pramonę pereiti prie žiedinės ekonomikos principus atitinkančio projektavimo ir gamybos, kuo daugiau naudoti žaliavas iš antrinės rinkos, intensyviau taikyti ekologines inovacijas bei mažinti vykdomos veiklos poveikį aplinkai. Stiprinti Lietuvos įmonių interesų atstovavimą ES institucijose, sprendžiant strateginius aplinkosaugos, klimato kaitos klausimus, savalaikiai konsultuotis su verslu. Sukurti skaidrų ir efektyvų valstybės pozicijų derinimo su verslo organizacijomis procesą.

4. Švietimo reforma. Parengti ir priimti švietimo politikos programą, koncentruojant dėmesį į švietimo įstaigų tinklo pertvarkymą, ugdymo turinį, profesinį orientavimą. Pradiniame programos įgyvendinimo etape pagrindinį dėmesį skirti bendrojo ugdymo įstaigų reformai, mokytojų (tame tarpe ir profesijos mokytojų) rengimui ir ugdymo turiniui, stiprinant STEM ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą. Specialistų rengimą ir studijų programų turinį planuoti, atsižvelgiant į valstybės prioritetus ir plėtros kryptis, planuojant specialistų poreikį bent 4 m. laikotarpiui, atsižvelgiant į kintančią situaciją ir prognozuojamą poreikį rinkoje.

Sukurti paskatų sistemą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, motyvuojant juos rinktis valstybei ir/ar verslui reikalingas specialybes, o aukštąsias mokyklas skatinti dalyvauti žinių ir inovacijų bendruomenėse, taip plėtojant novatorišką mokymą ir mokymąsi. Profesiniame mokyme laipsniškai nuo mokyklinės mokymo formos pereiti link pameistrystės mokymo formos, užtikrinant visoms pameistrystėje dalyvaujančioms šalims palankias sąlygas. Skatinti žinių apie „žaliąsias“ technologijas ir inovacijas  ugdymą visuose švietimo lygmenyse.

5. Viešojo sektoriaus efektyvinimas – specialistų pritraukimas ir duomenų atvėrimas. Didinti valstybės tarnautojų kompetencijas. Optimizuoti valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių, sutaupytą darbo užmokesčio fondą panaudoti kompetentingų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Gerinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, keliant darbo užmokestį viešajame sektoriuje dirbantiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pasiruošusiems didinti darbo efektyvumą. Sutvarkyti pagrindinių ir daugiausiai išlaidų reikalaujančių sričių – švietimo, sveikatos, socialinių ir viešojo sektorių veiklą. Optimizuoti išlaidas, atsižvelgiant į realią demografinę padėtį ir kintančius ateities poreikius. Įdarbinti valstybės valdomą milijardinį turtą ir apmokestinti jį NT mokesčiu. Spartinti valstybės viešojo sektoriaus skaitmenizavimą ir spartinti viešųjų duomenų atvėrimą visuomenei ir verslui. Minimizuoti besidubliuojančių funkcijų teikiamų skirtingų viešojo sektoriaus subjektų skaičių.

 6. E-Valstybė. Skatinti inovatyvių ir vartotojams (visuomenei, verslui ir valdžiai) patrauklių viešųjų skaitmeninių paslaugų kūrimą ir plėtrą. Spartinti valstybės institucijų viešųjų duomenų atvėrimą, siekiant sukurti atvirais duomenimis grindžiamą progresyvų viešąjį sektorių, duomenis padaryti prieinamus inovacijoms kurti. Spartinti viešojo administravimo skaitmeninimą, įtraukiant naujas viešojo administravimo bei privataus sektoriaus sritis (notarų paslaugų skaitmenizavimas, finansų sektoriaus inovatyvių paslaugų teikimo skatinimas ir kt.). Įpareigoti registrų tvarkytojus viešinti informaciją apie atvirus registrų duomenis, didinti valstybės registrų duomenų prieinamumą bei atvirų duomenų naudojimo skaidrumą. Valstybės informacinių išteklių konsolidavimo metu nesuteikti monopolinės teisės į valstybinio sektoriaus aptarnavimą valstybės kontroliuojamiems subjektams. Sudaryti sąlygas kurti privačias informacines sistemas bei joms lygiateisiai konkuruoti su valstybinės informacinėmis sistemomis.

7. Efektyvi ir prognozuojama mokesčių sistema – viena esminių sąlygų investicijų pritraukimui ir verslo plėtrai. Keičiant mokestinę aplinką ar sistemą atlikti poveikio vertinimą. Mokesčių pakeitimų įsigaliojimui būtina nustatyti ne trumpesnį nei 12 mėn. laikotarpį, įvertinti pakeitimų pasekmes verslo konkurencingumui, neužkraunant verslui papildomos finansinės naštos. Išlaikyti ir remti konkurencingumo gerinimo kryptį, užtikrinant, kad mokesčiai ir rinkliavos būtų konkurencingi, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis. Atsisakyti diferencijuoto sektorinio apmokestinimo, o išimtys (tiek lengvatos, tiek progresiniai tarifai) turi būti taikomi visiems sektoriams vienodai. Siūlome grįžti prie 15 proc. pelno mokesčio tarifo visiems sektoriams, ateityje vengiant diferencijuotų sektorinių pelno mokesčio tarifų. Nedelsiant sugrąžinti buvusį 27 proc. gyventojų pajamų, viršijančių „Sodros“ lubas, mokesčio tarifą.

 8. Regionų politika. Deleguoti atsakomybę už regionų politikos formavimą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Stiprinti regionų ekonomiką, esminį dėmesį skiriant ne viešosioms paslaugoms, o verslo sąlygų gerinimui, investicijų pritraukimui, piliečių verslumo skatinimui, regionų dirbančiųjų išsaugojimui ir demografinių pokyčių suvaldymui. Užtikrinti verslo įmonių prieigą prie finansų. Skatinti regioninių pramonės centrų augimą, su valstybės pagalba pritraukiant investicijas į šiuos centrus. Įvertinti ir kryptingai panaudoti atskirų regionų specifiką: išnaudojant pasienio artumo, turimų gamtos išteklių, istoriškai sukaupto pramoninio ir paslaugų potencialo ypatybes, transporto, žemės ūkio ir turizmo privalumus. Atsižvelgiant į tai tikslingai skirti ES lėšų finansavimą bei stiprinti žmogiškųjų išteklių gebėjimų vystymą, darbo jėgos imigracijos skatinimą.

9. Eksporto plėtra. Parengti eksporto plėtros įstatymą, apibrėžiantį eksporto vystymosi prioritetus, institucijų sąrangą, pokyčių užsienio rinkose valdymo ir su tuo susietų  paskatų principus. Sektorinės paskatos atskirų sektorių plėtrai turi būti vertinamos eksporto stabilumo kriterijumi. Parengti konkrečias paramos priemones eksporto skatinimui ir žmogiškojo potencialo didinimui prioritetinėse eksporto valstybėse. Siekti, kad Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklas tikslingiau atlieptų šalies politinius ir verslo interesus. Užtikrinti prioritetinėse rinkose adekvatų ekonominio atstovavimo tinklą. Įveiklinti ekonomikos skatinimo priemones, kurios padėtų Lietuvos įmonėms išlaikyti ir pagerinti savo pozicijas pasaulinėse tiekimo grandinėse, prisidėtų prie eksporto apimčių didinimo. Atsižvelgti į verslo ir pramonės požiūrį dėl eksporto rinkų ir toms valstybėms taikyti prioritetą planuojant ekonominės diplomatijos vizitus ir renginius. Eksporto skatinimo priemonių paketą įtraukti į visas rengiamas antikrizines programas.

10. Skatinama grįžtamoji emigracija į Lietuvą ir kvalifikuotos darbo jėgos bei talentų pritraukimas. Formuojant valstybės darbo santykių ir migracijos politiką, atsižvelgti į demografinę situaciją ir dirbančiųjų trūkumą, didinti bendrus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų skaičiaus ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Deleguoti vienai konkrečiai institucijai migracijos ir demografijos politikos formavimą bei su tuo susijusių programų įgyvendinimą. Užtikrinti Globalios Lietuvos išteklių panaudojimą, skatinant socialiai ir ekonominiu pagrindu integruotis į valstybės gerovės kūrimą.

 11. Investicijos į technologinę transformaciją. Parengti valstybės paskatų ir pagalbos sistemą, kuri kartu su ES lėšų pagalba užtikrintų kuo spartesnį įmonių skaitmenizavimą, technologinį atsinaujinimą ir transformaciją į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę. Sutelkti valstybės institucijų pastangas bendram darbui, siekiant padidinti šalies verslo inovacinius pajėgumus. Sukurti Inovacijų fondą. Sukurti paskatas ūkio subjektų integravimuisi į ES strategines bei tarptautines vertės grandines. Teikti paramą MTEPI veiklas vykdančioms įmonėms, siekiančioms įsijungti į tarptautines didžiojo mokslo (CERN, ESA ir pan.) bendruomenes, technologinius tinklus, ES strategines vertės grandines, EIT žinių ir inovacijų bendruomenes (KIC) ir siekti užmegzti ryšius su pirmaujančiais užsienio technologijų ir inovacijų centrais bei technologinėmis įmonėmis. Skatinti investicijas į 5G diegimą.

12. Vienodos konkurencinės sąlygos privačiam verslui ir valstybinėms įmonėms, neinvestuoti mokesčių mokėtojų pinigų srityse, kuriose sėkmingai veikia privatus kapitalas. Užtikrinti, kad valstybės resursai nebūtų švaistomi valstybei tiesiogiai arba netiesiogiai (veikiant per savo kontroliuojamas įmones) investuojant į rinkas, kuriose veikia konkurencija. Valstybė ūkinėje veikloje turėtų dalyvauti tik tais atvejais, kai egzistuoja rinkos nepakankamumo situacija, o valstybės veikimas atitinkamoje situacijoje turi būti proporcingas, t. y. pasirenkant mažiausiai konkurenciją iškraipantį būdą. Užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą teisę į vienodas sąlygas visiems šalyje veikiantiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos.

13. Viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo tobulinimas. Užtikrinti efektyvų viešųjų pirkimų sistemos veikimą, nustatant tik būtiniausius kriterijus paslaugoms ir prekėms, įgyvendinant efektyvų teisinį reglamentavimą, taip pat nustatant, kad pirkimuose gali dalyvauti tik įmonės, kurių mėnesio atlyginimo vidurkis sudaro ne mažiau kaip 80 proc. nuo to regiono ar ūkio sektoriaus atitinkamos verslo srities atlyginimo vidurkio. Skatinti inovacijų paklausą, plėtojant ikiprekybinius ir inovatyvius pirkimus. Nustatyti aiškius efektyvumo vertinimo kriterijus ir rodiklius. Siekti, kad inovatyvūs ir ikiprekybiniai pirkimai sudarytų nemažiau 20 proc. visų viešųjų pirkimų.

14. Transportas ir infrastruktūra. Užtikrinti tolesnį viešosios transporto infrastruktūros kūrimą ir modernizavimą. Siekti išlaikyti oro ir jūros uostų, kelių ir geležinkelių infrastruktūros konkurencingumą kitų Baltijos regiono šalių atžvilgiu. Gerinti susisiekimą oru su Lietuva, užtikrinant valstybės paramą svarbioms, tačiau iki šiol nepadengtoms tiesioginėms kryptims į šalis kuriose esančios įmonės turi didžiausią potencialą investuoti Lietuvoje, arba iš kur prognozuojami didžiausi atvykstamojo turizmo srautai. Kaip galimą alternatyvą svarstyti bazinių avialinijų, kaip infrastruktūrinio objekto, steigimą Lietuvoje.

15. Energetika ir klimato kaita. Užtikrinti aktyvų privataus verslo investicijų įtraukimą į Lietuvos energetikos sektoriaus transformaciją, maksimaliai skatinant konkurenciją ir visiškai atsisakant „paskirtųjų įgyvendintojų” koncepcijos. Užtikrinti palankią reguliacinę aplinką pramonei, kaip aktyviam energijos rinkos dalyviui, sukuriant palankias sąlygas paskirstytai energijos gamybai, sisteminių paslaugų teikimui, ilgalaikių tiesioginių sandorių su energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojais sudarymui. Peržiūrėti infrastruktūros kaštų ir energetinių mokesčių paskirstymą tarp atskirų energijos vartotojų grupių, užtikrinant, kad šis kaštų paskirstymas atitiktų ES šalių gerąją praktiką – konkurencingas energijos kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams bei verslui. Siekiant paskatinti atsinaujinančių energetikos išteklių vystymąsi, mažinti institucinius perteklinius reikalavimus ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo procedūroms ten, kur ši ūkinė veikla akivaizdžiai nekelia žymaus neigiamo poveikio aplinkai. Didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį, didinti energijos vartojimo efektyvumą, leidžiantį gerinti valstybės gyventojų finansinę būklę, didinti verslo konkurencingumą, mažinti išmetamų ŠESD ir aplinkos oro teršalų kiekį. Sukurti geriausią aplinką verslo investicijoms į klimato kaitos mažinimą, energijos efektyvumo didinimą, atsinaujinančių išteklių panaudojimą, žaliųjų technologijų gamybą. Sukurti skatinimo sistemą ir programas pramonės įmonėms, padedant įveikti pramonės transformacijos iššūkius, prisiderinant prie aplinkosauginių, energijos vartojimo mažinimo ir gamybos efektyvumo didinimo reikalavimų, skatinant aplinkai palankių technologijų diegimą, ir padedančių įgyvendinti taršos mažinimo priemones.

16. Gyventojų kompetencijų kėlimas. Sukurti efektyviai praktikoje veikiančias perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas, kad piliečiai gebėtų maksimaliai pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis. Parengti nacionalinį profesinio orientavimo ir skaitmeninių įgūdžių veiksmų planą, su atitinkamu finansavimu šioms veikloms, apimantį mokymą visą gyvenimą. Optimizuoti valstybės užimtumo ir perkvalifikavimo sistemas, visus resursus ir atsakomybę už strategijos formavimą ir jos įgyvendinimą deleguoti Užimtumo tarnybai. Parengti trumpalaikes darbuotojų perkvalifikavimo ir mokymo programas, kurios atspindėtų realius rinkos poreikius ir pramonės raidos perspektyvas ir būtų orientuotos ne tik į konkrečių darbuotojų paklausos prognozes ir konkrečias profesijas, bet ir į ateities kompetencijas ir trūkstamų įgūdžių kėlimą.

17. Aktyvinti šešėlinės ekonomikos prevenciją. Panaikinti nefiskalinius čekius viešojo maitinimo sektoriuje. Peržiūrėti galiojančią paramos teikimo sistemą ir susiaurinti jos aprėptį (gavėjų sąrašą, kriterijus). Plačiau taikyti „atvirkštinio“ PVM taisyklę tose srityse, kur stebimas didžiausias PVM grobstymas. Intensyvinti operatyvius patikrinimus padidintos rizikos sektoriuose, kur vyrauja atsiskaitymai grynaisiais. Didinti aprėptį prekybos vietų, kuriose būtų privaloma galimybė atsiskaityti ne grynais pinigais (kortele, elektroniniu pavedimu ar kitais būdais), nedidinant finansinės naštos ir užtikrinant atsiskaitymo paprastumą smulkiesiems verslininkams.

 18. Pertvarkyti viešojo intereso gynimo praktiką ir teisinį reguliavimą, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp sprendimų poveikio visiems viešiesiems interesams, įskaitant investicinę aplinką. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad viešasis interesas yra valstybės pripažintas ir teisės ginamas visuomeninis interesas, kurio įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų.

19. Atvykstamojo turizmo sektoriaus skatinimas. Eksporto įstatymu įteisinti Lietuvos atvykstamąjį turizmą ir apgyvendinimo paslaugas, skatinti verslo/konferencinį ir medicinos/sveikatinimo atvykstamąjį turizmą kaip generuojantį aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto srautus, numatant šiam sektoriui adekvačias skatinimo priemones. Viešbučių pajamas, gaunamas iš užsienio šalių klientų, priskirti eksportui. Parengti Lietuvos turizmo ir viešbučių sektoriaus likvidumo programą ir priemonių planą 2020-2024 metams, numatant tikslines lėšas valstybės biudžete ir ES paramos priemonėse. Didinti Lietuvos pasiekiamumą taikant tikslines rinkodaros priemones, padėsiančias didinti atvykstančių į Lietuvą turistų skaičių.

20. Teisėsaugos bei teismų viešųjų paslaugų kokybės gerinimas. Įvertinus eilę pastarųjų metų rezonansinių įvykių, indikuojančių dideles korupcijos rizikas tiek teisėsaugos institucijose, tiek teismuose – imtis esminių reformų, įtraukiant visuomenės ir verslo atstovus, kad būtų sukurta kokybiškai nauja bei realiai veikianti ankstyva korupcijos rizikų nustatymo ir pašalinimo sistema. Iš esmės reformuoti bei pertvarkyti tiek teisėsaugos institucijų, tiek teismų darbuotojų veiklos reguliavimo, motyvacines, atlyginimo, karjeros galimybių sistemas, jas tiesiogiai kuo labiau susiejant su visuomenės lūkesčio konkrečiai viešajai paslaugai pamatuojamais rodikliais (pvz., iš vienos pusės – priimamų sprendimų teisėtumo statistikos, atsakomybės už teisės pažeidimus neišvengiamumo bei žalos realaus atlyginimo rodikliais, iš kitos pusės – nekaltumo prezumpcijos realumo ir jos pažeidimo sąlygotos žalos asmenims išvengimo pamatuojamais rodikliais).