Antradienį nuotoliniame susitikime su Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė aptarė probleminius poveikio verslo aplinkai, skaitmeninimo, žaliojo kurso žemės ūkyje bei kitus klausimus.
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, pramonės, agro-maisto ir energetikos sektorių simbiozė yra neišvengiama, skatinant skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką bei svarbi prielaida Lietuvos pramonės tarptautiniam konkurencingumui didinti. Anot V. Janulevičiaus, atsižvelgiant į gerąją kitų šalių praktiką, BVP žemės ūkyje turi potencialo augti kone dvigubai.
„Pramonininkai mato ateitį skaitmenizacijoje. Žemės ūkiui ilguoju periodu taip pat atsiveria galimybės padidinti BVP 16-18 proc. Atsinaujinantys ištekliai, biokuras ir pan. – visa tai kol kas yra neišnaudota žemės ūkio sektoriaus dalis. Džiaugiamės kartu ministru dalindamiesi bendru supratimu, kad bioekonomika yra mūsų ateitis ir ji turi „pakilti“ į tarpsektorinį lygmenį. Tą puikiai iliustruoja LPK inicijuotas Europos skaitmeninių inovacijų centras „EDIH4IAE.lt“, vienijantis didžiausias šalies kompetencijas pramonės, agro-maisto ir energetikos sektoriuose. Susitikime pristatėme šią Europos mastu unikalią iniciatyvą, apjungiančią išmaniosios energetikos ir agro-maisto sektorius, bei padedančią kurti didesnę pridėtinę vertę – planuojame, kad per artimiausius kelerius metus ja pasinaudos daugiau kaip 5 tūkstančiai įmonių“, – sako LPK prezidentas.
Susitikimo metu LPK atstovai atkreipė dėmesį į probleminį ir poveikio verslo aplinkai aspektu nepagrįstą Žemės įstatymo pakeitimo klausimą, kuriuo siūloma dvigubai padidinti žemės nuomos mokesčio priedą už statybas valstybinėje žemėje. Dėl jo LPK kartu su kitomis Lietuvos asocijuotomis verslo organizacijomis dar gruodžio mėnesį raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir Seimo vadovybę. LPK atstovai susitikime su K. Navicku pažymėjo, kad nemaža dalis investicinių projektų vykdoma valstybinėje žemėje, nes apie 80 proc. komercinių, gamybinių ir pan. paskirties pastatų yra valstybinėje žemėje. Todėl esminis ir staigus teisinio reguliavimo pasikeitimas gali paveikti dalies vykdomų projektų įgyvendinimą. Ypač šiuo metu, matant COVID-19 sukeltos epidemijos pasekmes, dėl kurių ženkliai mažėja investicijų galimybės, ypač šalies regionuose. Dvigubas plėtros apmokestinimas taptų labai ženklia papildoma finansine našta verslui ir stabdytų investicinius projektus.
Taip pat susitikime aptarta, kad žemės ūkio sektoriui tenka vienas svarbiausių vaidmenų įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus. Susitikimo dalyviai sutarė, kad tai ne tik iššūkis, bet ir naujos galimybės visiems maisto tiekimo grandinės dalyviams.
