Tarptautiniai ryšiai

  • Home
  • Tarptautiniai ryšiai

LPK atstovybė Briuselyje

LPK logo-LTLPK atstovybė Briuselyje įkurta 2006 metais. Atstovybė įsikūrusi BUSINESSEUROPE būstinėje, ES institucijų kvartale. Šiuo metu jai vadovauja Rasa Uždavinytė.

Pagrindiniai tikslai

Atstovauti LPK interesams BUSINESSEUROPE ir kitose europinėse asociacijose; atstovauti LPK interesams tiesioginiuose kontaktuose su ES institucijomis, koordinuoti atstovavimą su panašių interesų verslo ir institucinėmis koalicijomis Briuselyje ir Vilniuje; stiprinti LPK institucinį įvaizdį ir plėsti ryšių tinklus; glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos nuolatine atstovybe prie ES; stebėti ES teisės aktų priėmimo procesą ir interesų dinamiką Briuselyje; konsultuoti LPK narius santykių su ES institucijomis ir reguliavimo klausimais; organizuoti renginius, vizitus ir susitikimus su aukšto lygio ES pareigūnais.

2017 m. prioritetiniai klausimai
  • Stiprinti ES vidaus rinką ir kovoti prieš protekcionistines tendencijas (klausimai: tarpusavio pripažinimo principo laikymasis, paslaugų rinkos reguliavimas, „geografinis blokavimas“, vartotojų teisių apsauga, kt.);
  • Skaitmeninės vieningos rinkos kūrimas (šalinant duomenų lokalizavimo viešuosiuose pirkimuose nacionalinius reikalavimus ir eliminuojant kitas kliūtis duomenų judėjimui);
  • Pramonės skaitmeninimas (skaitmeninimo strategijos įgyvendinimas, ypač skaitmeninės inovacijų centrų kūrimas);
  • Europos strateginių investicijų fondo veiklos pratesimas iki 2020 m.;
  • Imigracijos srautų valdymo mechanizmai, nelegalios imigracijos mažinimas, išorinių sienų apsauga ir Šengeno erdvės gyvybiškumo išsaugojimas;
  • Energijos veiksmingo panaudojimo direktyvos peržiūra („Energetikos žiemos paketas“);
  • ETS direktyvos peržiūra;
  • Pramonės politikos strategija;
  • Europinės atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumo užtikrinimas;
  • Laisvos prekybos sutartys su JAV (siekti derybų dėl TTIP atnaujinimo), Kanada (EP pritarimas ir laikinas taikymas), Japonija ir Vietnamu;
  • Santykiai su Kinija, Rusija, Rytų Partnerystės šalimis;
  • Prekybos apsaugos priemonių veiksmingumo užtikrinimas (TDI modernizavimas ir dempingo skaičiavimo metodika);
  • Daugiametės finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) peržiūra;
  • „Brexit“ derybos.

LPK atstovas Ukrainoje

Lietuva kol kas neišnaudoja viso galimo verslo plėtros Ukrainoje potencialo, todėl LPK atstovo Sergej Prochorov darbas Ukrainoje stiprina ir spartina abipusio ekonominio bendradarbiavimo plėtrą. Ypatingas dėmesys skiriamas konkretiems projektams :

  • startuoliai IT ir inžinerijos srityje – Ukrainos įmonės įvardino Lietuvą kaip didelį potencialą verslo bazei šiose srityse turinčią valstybę;
  • IT paslaugų autsorsingas – Ukrainoje šiuo metu yra didelis neišnaudotas IT specialistų potencialas, kurie galėtų būti pasitelkiami kaip papildoma paslauga įgyvendinant didelius projektus;
  • biokuras – Ukrainoje pastaruoju metu labai sparčiai yra vystoma biokuro rinka ir biokuro produktų, atitinkančių ES keliamus reikalavimus, gamyba. Lietuva galėtų padėti Ukrainai plėsti biokuro eksportą ES rinkoje;
  • žemės ūkio produkcijos perdirbimas Lietuvoje.

BUSINESSEUROPE

BUSINESSEUROPE

BUSINESSEUROPE yra įtakingiausia europinė verslo organizacija, reguliariai bendraujanti su Europos Parlamentu, Europos Komisija ir Taryba, taip pat su europinėmis asociacijomis, užtikrindama, kad verslo balsas būtų girdimas visuose ES politikos formavimo etapuose. Atstovaudama Europos verslui tarptautinėje arenoje, BUSINESSEUROPE siekia geresnių sąlygų konkurencingumui pasauliniu mastu.

Šiuo metu BUSINESSEUROPE priklauso 40 narių, pirmaujančių pramonės ir darbdavių organizacijų iš 34 šalių (ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės šalių ir Turkijos), kurios vienija daugiau kaip 20 milijonų įmonių visoje Europoje. Be nacionalinių konfederacijų BUSINESSEUROPE priklauso 69 korporacijos, tarp kurių – BASF, ENEL, Google, BMW, Philip Morris, Siemens, Thermo Fisher, Norsk Hydro. Organizacijos struktūroje yra apie 60 darbo grupių, kurių veiklą koordinuoja 7 komitetai. Darbo grupių veikloje dalyvauja specialistai iš nacionalinių federacijų, Europos sektorinių asociacijų ir įmonių.

10 BUSINESSEUROPE bendrųjų prioritetų, kuriuos siekiama įtvirtinti Europos Komisijos ir Europos Parlamento veikloje 2014–2019 m. kadencijoje
  1. ES turi pagerinti galimybes įmonėms gauti finansavimą (Bankų Sąjungos įgyvendinimas, subalansuotas rizikos ribojimo reguliavimas, alternatyvūs skolinimosi mechanizmai, geresnis ES biudžeto ir EIB išteklių panaudojimas).
  2. ES turi skatinti konkurencingumą, gerinant reguliavimo kokybę ir pasirenkant didžiausią pridėtinę vertę kuriančius prioritetus.
  3. ES turi toliau plėtoti bendrąją rinką, ypatingą dėmesį skiriant teisės fragmentacijos mažinimui, ypač skaitmeninėje ekonomikoje, užtikrinant infrastruktūros jungtis ir įgyvendinant Paslaugų direktyvą.
  4. ES turi užtikrinti geresnę prieigą prie pasaulio rinkų, šalinant tarifines ir netarifines kliūtis, stiprinant bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, paprastinant prekybos procedūras, kuriant investicijoms palankią aplinką, kovojant su nesąžininga prekyba.
  5. ES turi užtikrinti sklandų Europos pinigų sąjungos veikimą, siekti būtinų struktūrinių reformų valstybėse narėse, stiprinti viešuosius finansus, mažinant valstybės išlaidas, pirmenybę teikiant investicijoms, o ne mokesčių didinimui.
  6. ES turi gerinti valdymo kokybę: Europos Komisija turi užtikrinti ES politikos nuoseklumą ir mažinti konkurencijos spragas strateginės svarbos srityse, pvz. energijos išteklių kainos, verslo pelno maržos, darbo kaštai, produktyvumas, mokesčių našta, reguliavimo našta ir tt.
  7. ES turi imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant konkurencingas energijos išteklių kainas ir prieigą prie energijos šaltinių (energetikos infrastruktūra, vidaus rinkos užbaigimas, subalansuotas tarptautinis klimato susitarimas, konkurencingumą skatinanti ETS reforma).
  8. ES turi skatinti darbo rinkų, švietimo, mokymo ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimą, siekiant pašalinti kliūtis darbo vietų kūrimui.
  9. ES turi stiprinti savo pramoninę bazę; siekti 20% pramoninio indėlio į ES BVP iki 2020 m., taip sukuriant teigiamą postūmį užimtumui ir augimui visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant paslaugas.
  10. ES turi atgauti pasaulinio inovacijų lyderio statusą, padidinant investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, plėtojant inovacijų kultūrą ir mokslu pagrįstą politikos formavimą, skatinti protingą rizikos valdymą.

LPK yra aktyvi BUSINESSEUROPE narė nuo 1998 metų (pradžioje – asocijuota narė, o nuo 2004 m. – visateisė organizacijos narė). BUSINESSEUROPE suteikia tvirtą pagrindą LPK atstovauti savo narių interesus ES lygmeniu: užtikrina prieigą prie įtakingo nacionalinių pramonės federacijų, europinių asociacijų ir įmonių tinklo, palengvina prieigą prie Europos Komisijos ir Europos Parlamento aukščiausio lygio vadovų, stiprina pozicijų poveikį, teikia ekspertų parengtą informaciją teisės aktų poveikio ir raidos klausimais.

LPK aktyviai dalyvauja priimant sprendimus BUSINESSEUROPE:

  • LPK prezidentas dalyvauja Pirmininkų taryboje (COPRES), aukščiausiame sprendimų priėmimų institute (susitikimai vyksta 2 kartus per metus ES pirmininkaujančios šalies sostinėje);
  • LPK generalinis direktorius atstovauja LPK Vykdomojo komiteto (EXCO) posėdžiuose (4 kartus per metus Briuselyje);
  • LPK administracijos atstovai, asociacijų ir įmonių ekspertai atstovauja LPK narių interesus darbo grupių posėdžiuose;
  • kasdienis atstovavimas įgyvendinamas per LPK atstovybę Briuselyje, vadovaujamą Tomo Vasilevskio, kuris yra ir LPK nuolatinis atstovas BUSINESSEUROPE.

Daugiau informacijos:

CESE_logo FREN

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) – tai konsultacinė asamblėja Briuselyje, kurios pagrindinis uždavinys – remiantis Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos prašymu, teikti nuomones dėl ES teisės aktų projektų arba savo iniciatyva atkreipti ES institucijų dėmesį į svarbiausius pilietinei visuomenei kylančius klausimus.

EESRK sudaro pilietinės visuomenės atstovai iš ES valstybių narių. 350 narių skiriami, remiantis valstybių narių siūlomais nacionaliniais kandidatų sąrašais penkerių metų kadencijai. Narių sudėtis paskutinį kartą atnaujinta 2015 m. rugsėjo 21 d.

Vienas iš Lietuvos atstovų šiame komitete yra LPK atstovas Gintaras Morkis, kuris taip pat yra kontaktinis visos Lietuvos delegacijos asmuo, delegacijos vardu koordinuojantis ryšius su ES bei nacionalinėmis institucijomis bei piliečiais. LPK atstovas dalyvauja ES išorinių santykių, Transporto ir energetikos, Ekonominės ir pinigų sekcijose, Rytų kaimynystės tęstiniame komitete, Strategijos 2020 koordinavimo grupės Transporto kategorijoje, taip pat kaip bendrapranešėjas dirba darbo grupėje nuomonei dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros rengti.

Daugiau informacijos:

Darbdavių organizacija IOE

IOE yra verslo atstovaujamoji organizacija socialinėse ir darbo politikos diskusijose. Organizacijai priklauso daugiau nei 150 valstybių narių.

IOE nuolat plečia savo tarptautinį vaidmenį, nes atstovauja darbdavių organizacijoms ir jų nariams vis daugiau pasaulio forumų, įskaitant vykstančius visuose JT, G20 ir kituose. Organizacijos tikslas yra: „Būti galingu ir subalansuotu verslo balsu formuojant ir skatinant pasaulinę darbo ir socialinės politikos darbotvarkę“

Daugiau informacijos:

BIAC

Verslo ir pramonės patariamasis komitetas (BIAC) yra pasaulinis verslo organizacijų tinklas, veikiantis prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). BIAC narės yra EBPO šalių narių didžiausios verslo organizacijos.

Lietuva BIAC nare tapo 2018 metais. Dalyvavimas BIAC veikloje suteikia Lietuvos verslui galimybę dalyvauti apie 40-ties darbo grupių veikloje, gauti informaciją apie EBPO politinę veiklą, diskutuoti svarbiausiais EBPO klausimais, dalyvauti konsultacijose su EBPO bei teikti rekomendacijas.

Šiuo metu LPK dalyvauja BIAC komitetų bei darbo grupių veikloje pagal atskirus sektorius ir interesus (biotechnologijų, chemijos pramonės, užsienio prekybos,konkurencijos, vystymo, ekonominės politikos, švietimo, darbo santykių, energetikos, aplinkos, maisto pramonės, sveikatos apsaugos, valdymo, IT, investicijų, nano technologijų, mokesčių ir t.t.).

2022 m. BIAC paskyrė LPK Agromaisto ir bioekonomikos komiteto pirmininkę Kristiną Šermukšnytę-Alešiūnienę BIAC Maisto ir žemės ūkio komiteto vicepirmininke.

Daugiau informacijos:

TTIPTransatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė

2013 m. prasidėjusios derybos dėl ES-JAV laisvos prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TPIP), dar kitaip vadinamos Transatlantine sutartimi, teikia vilčių, kad Lietuvos ir JAV ekonominiai ryšiai suaktyvės ir įmonių lūkesčiai bei ambicijos daugiau eksportuoti į JAV – vieną didžiausių pasaulio rinkų – jau 2016 metais bus patenkinti.

LPK, kuri vienija daugumą Lietuvos pramonės ir darbdavių šakinių bei regioninių asociacijų ir įmonių, teigiamai vertina Transatlantinės sutarties sudarymą tarp ES ir JAV ir aktyviai dalyvauja svarstant TTIP: 2015 m. specialių susitikimų metu LPK su Lietuvos pramonės įmonėmis aptarė TTIP poveikį Lietuvos ekonomikai, su atskiromis Lietuvos įmonėmis TTIP klausimu buvo vykdomos individualios konsultacijos.

ES, kartu ir Lietuvos pramonės ir verslo bendruomene, siekia, kad TPIP reikštų muitų, tarifų ir netarifinių kliūčių šalinimą, muitinės ir administracinių procedūrų supaprastinimą, reguliacinio bendradarbiavimo procedūrų nustatymą, prekybos paslaugomis liberalizavimą, barjerų viešuosiuose pirkimuose mažinimą ir lengvesnę prieigą prie žaliavų bei energijos išteklių.

Transatlantinė sutartis ženkliai padidintų galimybes plėsti eksporto rinkas, pritraukti investicijas, investuoti ir kurti naujas darbo vietas. Europos pramonės konfederacijos BUSINESSEUROPE skaičiavimais, ambicinga laisvos prekybos sutartis ES BVP kasmet padidintų 0.5 proc. (120 mlrd. eurų), o per dešimtmetį sukurtų apie 1.3 mln. darbo vietų.

Daugiau informacijos:

Eastern_PartnershipRytų partnerystė

LPK nuolat dalyvauja Rytų partnerystės programose. 2015 m. LPK pateikė paraišką dalyvauti URM finansuojamuose Vystomojo bendradarbiavimo projektuose Ukrainoje. Projektų tikslas – konsultuoti ir teikti rekomendacijas Ukrainos verslo bendruomenei apie ES verslo asociacijų veiklą ir struktūrą, teikiamas paslaugas nariams, prekybos ES rinkoje taisykles.

Daugiau informacijos:

 

Šilko kelio tarptautiniai prekybos rūmai

SRCIC yra tarptautinė verslo konfederacija, kurią daugiausia sudaro Šilko kelio šalių nacionalinės verslo asociacijos. Šiuo metu SRCIC turi daugiau kaip 100 narių iš 75 šalių. Ši organizacija – tai tiltas tarp įmonių ir valdžios institucijų, verslo asociacijų ir SRCIC narių,  skatinant ekonominę ir socialinę plėtrą, tarptautinį bendradarbiavimą bei gerąją valdymo praktiką.

Narystė SRCIC suteikia galimybę naudotis įvairiomis paslaugomis, įskaitant investicijas finansavimą, prekybą, logistiką, informacijos sklaidą ir pan., bendradarbiauti su Šilko kelio tarptautiniu plėtros fondu, dalyvauti SRCIC vykdomuose projektuose, pvz., „Silk Road Expo Park“, „Silk Road Think Tank Association“, „Silk Road International“, „Cultural Artwork Theme Town“ ir kt.

SRCIC būstinė Honkonge ir jos atstovybės Pekine, Šanchajuje ir Siane suteikia galimybę naudotis biuro patalpomis, organizuoti susitikimus ir pasinaudoti kitomis paslaugomis.

CERN laboratorija

CERN laboratorija, įkurta 1954 m., buvo viena pirmųjų bendrų Europos įmonių, o šiuo metu turi 23 valstybes nares. CERN būstinė yra įsikūrusi šalia Prancūzijos ir Šveicarijos sienos netoli Ženevos. CERN mokslininkai – fizikai ir inžinieriai – naudoja didžiausius ir sudėtingiausius mokslinius instrumentus pagrindinėms materijos sudedamosioms dalims – dalelėms – tirti.

Lietuva  pirmoji iš Baltijos šalių buvo priimta į CERN asocijuotąja nare. Tai leidžia mūsų šalies mokslininkams dalyvauti CERN mokslinių tyrimų programose, vystyti inovatyvias verslo įmones, plėsti Lietuvos pramonės potencialą, mokytojams – tobulinti kvalifikaciją fizikos srityje, o jauniesiems mokslininkams – stažuotis šioje vienoje didžiausių ir pažangiausių pasaulyje mokslo organizacijų.

Daugiau informacijos:

Europos ateities tyrimų asociacija (EFFRA)

EFFRA yra ne pelno siekianti, inovatyvios Europos pramonės įkurta ir pramonės interesus atstovaujanti asociacija, vienijanti naujas ir novatoriškas gamybos technologijas kuriančias įmones bei mokslo ir technologijų centrus.

Pagrindinis EFFRA tikslas yra skatinti iki komercinius gamybos technologijų tyrimus Europos mokslinių tyrimų ir technologijų erdvėje, į šią veiklą per partnerystę įtraukiant Europos Komisiją, mokslo centrus bei inovatyvias pramonės įmones.

Ši asociacija 2013-2020 metais buvo oficialus privataus sektoriaus atstovas „Ateities gamyklų“  (Factories of the Future (FoF)) viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėje ir kartu su ES pramone įgyvendino įvairių bendrų mokslo–verslo projektų, kuriuose buvo kuriamos naujos technologijos pramonei už 1 mlrd. Eur.

EFFRA yra oficiali Europos Komisijos partnerė įgyvendinant programos „Pagaminta Europoje“ ( angl. „Made in Europe“) siekius, todėl Lietuvos verslui atsivėrė naujos galimybės dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Daugiau informacijos:

Baterijų partnerystės asociacija (BEPA)

BEPA yra ne pelno siekianti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės asociacija. Organizacijos veikloje dalyvauja  Europos Komisija, visos Europos baterijų moksliniais tyrimais susidomėjusios šalys, kad būtų pasiekta konkurencinga ir tvari Europos judumo ir stacionarių taikomųjų programų pramonėje vertės grandinė.

BEPA vizija – iki 2030 m. Europoje suburti geriausius pasaulio inovacijų ekosistemos narius, kad būtų sukurta konkurencinga, tvari ir žiedinė Europos baterijų vertės grandinė ir skatinama pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios visuomenės.

Pagrindinis BEPA tikslas prisidėti, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, plačiai diegiant e. judumą ir stacionarias elektros energijos saugyklas skatinti gamybos technologijų tyrimus Europos mokslinių tyrimų ir technologijų erdvėje, į šią veiklą per partnerystę įtraukiant Europos Komisiją, mokslo centrus bei inovatyvias pramonės įmones.

Daugiau informacijos:

CCAM (Connected, cooperative and automated mobility) asociacija

CCAM asociacija vienija daugiau nei 180 novatorių, veikiančių jungiančio, bendradarbiaujančio ir automatizuoto judumo srityje.

LPK šioje asociacijoje atstovaus jos nariai, Transporto inovacijų asociacija, kuri veikdama šioje organizacijoje sieks dirbti  įgyvendinant Europos inovacijų ir tyrimų programas, plėtojančias ateities judumo technologijas.

LPK nariams tai suteikss galimybę gauti informaciją apie pačias naujausias technologijas ir atradimus judumo srityje, įmonėms atsiveria galimybė ieškoti partnerių ir jungtis į „HorizonEurope“ programas.

Daugiau informacijos: