Penktadienį nuotoliniame susitikime su naująja Socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene bei jos komanda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė aptarė darbo santykių tobulinimo, socialinio dialogo stiprinimo, demografijos, gimstamumo skatinimo, užsieniečių įdarbinimo ir kitus svarbius klausimus.
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, LPK, būdama LR Trišalės tarybos nare, daugelį metų glaudžiai bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikdama problematiką ir siūlymus.
„Pandemijos sąlygota situacija siunčia daugybę naujų išbandymų, kuomet „gaisrus“ tenka gesinti čia ir dabar, tačiau labai svarbus visų socialinių partnerių pasiryžimas drauge spręsti ir strateginius klausimus, kai kalba eina apie neraminančias demografijos tendencijas, visuomenės prisitaikymą gyventi sparčiai besikeičiančių technologijų aplinkoje ir pan. Kaip socialiniai partneriai, džiaugiamės išgirdę iš ministrės ir jos komandos ryžtingą nusiteikimą inicijuoti diskusijas ir ieškoti subalansuotų sprendimų“, – sakė V. Janulevičius.
Susitikime ministrei buvo pristatyti LPK pasiūlymai Vyriausybės 2020-2024 metų programos įgyvendinimo priemonių planui demografijos, migracijos ir kitose ministerijos kuruojamose srityse.
Tarp pasiūlymų – raginimas deleguoti vienai konkrečiai institucijai migracijos ir demografijos politikos formavimą ir su tuo susijusių programų įgyvendinimą, taip pat siūlymas siekti, kad užimtumo išsaugojimas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas taptų Užimtumo tarnybos prioritetu. Taip pat, kad būtų optimizuotos valstybės užimtumo ir perkvalifikavimo sistemos, šiai tarnybai deleguojant resursus ir atsakomybę.
LPK atkreipė dėmesį į prašymą didinti bendrus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų skaičiaus ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą, bei užtikrinti teigiamą migracijos saldo. Taip pat – sudaryti supaprastintas sąlygas atvykti į Lietuvą kvalifikuotiems specialistams ir įsidarbinti tose srityse, kuriose Lietuvoje yra darbuotojų trūkumas.
Pasiūlymuose akcentuojamas suaugusiųjų švietimas, kuris, kaip pažymi LPK, turi padėti žmogui palaikyti ir vystyti profesines, bendrąsias kompetencijas ir vertybes, išmokti veikti ir gyventi sparčiai besikeičiančių technologijų aplinkoje. Tam siūloma sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemą, integruojančią Užimtumo tarnybą, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas. Pažymima, kad reikalingas suaugusiųjų įsitraukimo į mokymąsi visą gyvenimą skatinimas bei sukurta lanksti, savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo ir įgūdžių demonstravimo sektoriniuose praktinio mokymo centruose paslauga.
Taip pat pažymėtas poreikis taikyti ilgalaikes pagalbos priemones labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams (viešbučių ir restoranų, keleivių vežimo ir kt.). LPK atstovai prašė numatyti subsidijas darbuotojams po prastovų, pasibaigus karantinui mokant, kiekvienai išlaikomai darbo vietai – 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1.5 MMA.
LPK pažymėjo poreikį surengti atskirą diskusiją dėl nuo šių metų sausio 1 d. pradėtoms taikyti kvotoms užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. LPK atstovai pažymėjo, kad kai kuriems sektoriams nustatytos kvotos visiškai neatitinka realaus poreikio – kvotų įvedimas ypač skaudžiai atsilieps kelių transporto veiklai.
