Lapkričio 30 d. Vilniuje vykusiame Metų Ekonomikos forume Lietuvos ir pasaulio verslo, politikos lyderiai pripažino, kad didesnės investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijos, naujausia infrastruktūra padėtų šiuo laikotarpiu optimizuoti pramonę, kurti naujus gamybos procesus ir darbo vietas bei užtikrinti stabilų ekonomikos augimą.
Kaip teigė forumo globėja, Premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuva savo konkurencingumą turėtų grįsti pramonės greičiu ir lankstumu, gaminti kokybiškus ir inovatyvius produktus.
„Ilguoju laikotarpiu savo konkurencingumą turėsime grįsti inovatyvumu ir su tuo neatsiejamai susijusia kokybe. Todėl labai rimtai klojame pamatus, dedame papildomas investicijas į švietimą, mokslą ir inovacijas“, – forume kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad būtų pasiekti konkurencingumo tikslai, reikia stiprių ir kompetentingų institucijų. Todėl Vyriausybė juda į priekį su viešojo administravimo reforma.
Jai antrino ir Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) Valdybos narys, Europos, Eurazijos ir Vidurio Rytų vadovas Mirek Dusek. Jo teigimu, biurokratija apsunkina naujų technologijų diegimą, kurios padėtų pasiekti tvarius ekonominius sprendimus.
„Poreikis tarptautinei prekybai, skaitmenizacijai, atviriems duomenims, rinkų prikėlimui vis augs. Be to, yra būtinas darbuotojų kompetencijų peržiūrėjimas, nes jei nekeisime savo švietimo sistemos, ateityje daug žmonių negalės susirasti darbo. Pastaruoju metu vis kuriamos naujos technologijos, tokios kaip bevielis krovimas 5g ryšiu, tačiau tam nėra sukurtų taisyklių, ir jų pritaikymas rinkoms trunka ištisus metus“, – forume kalbėjo M. Dusek.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pastebėjo, kad pramonei, norinčiai prisitaikyti prie pokyčių, reikia laiko, o veikiant globaliose rinkose laikas mažėja.
„Pramonė siekia pokyčių ir suvokia, kad be pokyčių į aukštesnę pridėtinę vertę ji pralaimės kovą globalioje konkurencinėje kovoje. Bet turime suprasti, kad savo specifika ir apimtimi ji negali taip greitai keistis ir taip greitai persiorientuoti, kaip kad kelių žmonių startuolis“, – sakė V. Janulevičius.
Jo teigimu, kad įgyvendinant reikiamus pokyčius, atkreipiant dėmesį į procesų optimizavimą, investuojant į technologijas pramonei išlikti konkurencinga – realu.
Europinės verslo organizacijos „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markus Beyrer akcentavo, kad itin svarbus ateities ekonomikai bus žalumas ir tvarumas bei pasienio anglies dvideginio korekcinis mechanizmas.
„Klimato kaita yra vienas iš iššūkių, kuris atneš mums ir daug galimybių. Žinoma, tam reikės daug darbo, tačiau pramonės neutralumo klimatui tikslas iki 2050 m. yra įmanomas. Dėl to reikės ir kitų šalių, ne tik Europos įsitraukimo, laisvos prekybos susitarimų su Pietų Amerikos šalimis, ASEAN šalimis, Indija ir Jungine Karalyste“, – teigė M. Beyer.
Forume taip pat pranešimus skaitė: Švedijos pramonės konfederacijos prezidentas Fredrik Persson, Europos universitetų instituto Tarpvyriausybinio valdymo mokyklos direktorius; buvęs Suomijos ministras pirmininkas, Europos komisaras Alexander Stubb, Susan Danger, Amerikos prekybos rūmų (AMCHAM) Europoje vadovė, Lucretia Loescher, Siemens bendrųjų funkcijų viceprezidentė/ strategijos vadovė.
Metų ekonomikos forumo partneriai: Klaipėdos uostas, Vakarų medienos grupė, „Mantinga“, „Lifosa“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos geležinkeliai, koncertas „Achemos grupė“, AB „Kauno grūdai“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos inovacijų centras.
