Ketvirtadienį įvyko ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės susitikimas su verslo atstovais, kuriame dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, LPK Plėtros departamento direktorius Simonas Mockevičius ir LPK Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento vyr. ekspertė Eigilė Čygaitė-Elzbergienė.
Susitikime taip pat dalyvavo ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, energetikos viceministrė Inga Žilienė, Finansų ministerijos, VMI ir INVEGA atstovai.
Susitikimo metu buvo išsamiau pristatytas 2,5 mlrd. Eur energetikos paketas, skirtas sušvelninti energijos kainų poveikį verslui. Kaip žinia, šį paketą Vyriausybė oficialiai pristatė spalio 7 d. (Vyriausybės spalio 7 d. pranešimą apie tai rasite čia, o tos dienos pateiktį apie 2,5 mln. Eur paketą – čia).
Susitikime pristatyta medžiaga:
- Dok. nr. 1 pristatytos 2,5 mln. Eur paketo priemonės (2–3 skaidrės, 4 skaidrėje – 30 mln. eurų subsidija energijai imlioms įmonėms*, 6–7 skaidrės)
- *Dok. nr. 2 pateiktas išplėstinis sąrašas „itin paveiktų sektorių“, kuriems priklausančios įmonės gali gauti šią subsidiją.
- Kitose dok. nr. 1 skaidrėse įvardytos kitos finansavimo galimybės verslui remti: tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tiek Energetikos ministerijos kuruojamos priemonės (12–17 skaidrės).
Apie 2,5 mlrd. paketo priemones:
- Dėl elektros kainų kompensacijos.
Kompensuojama tik energijos kaina (PVM ir energijos perdavimo paslaugos – nekompensuojamos). PVM bus skaičiuojama nuo visos sumos be kompensacijos; vėliau, kas gali pretenduoti, PVM susigrąžins. A. Armonaitė papildomai pasisakė, kad ši horizontali schema pasirinkta dėl greičio, kad sistema veiktų automatiškai. Valstybė kompensuos tiekėjui, o vartotojas gaus sumažintą sąskaitą.
Ši priemonė nebus laikoma de minimis.
Nuo to, ar vartotojas gaminantis, ar ne – nepriklauso; visi, turintys sutartis su nepriklausomais tiekėjais, gaus. - Dėl subsidijų.
Galės būti taikomos tik juridiniams asmenims. Siejamos su sumokėtu GPM ir Pelno mokesčiu (PLM). Bus atsižvelgiama ir į deklaruotus, ir į sumokėtus mokesčius. Nutarta numatyti „grindis“ (500 Eur), nes brangiau kainuos administravimas. Subsidijų priemonė yra šių metų biudžetas, todėl ją reikia įgyvendinti iki š. m. pabaigos. Subsidijos taikomos pagal Europos Komisijos vadinamojo „karo komunikato“ pirmąjį priedą. Sąrašas sektorių, kurie galės pasinaudoti šiomis subsidijomis, bus naudojamas išplėstai (ir greta esantiems susijusiems sektoriams), šis sąrašas yra baigtinis (žr. nr. 2). Gali būti, kad bus taikomas papildomas kriterijus, kad būtų įdarbintas bent vienas darbuotojas. Jeigu įmonė gaus subsidiją, tai bus galimybė taikyti ir kitas priemones (pvz., minėtą horizontalų kainų kompensavimą). Jos bus skaičiuojamos ne į de minimis, bet į „karo komunikatą“. Papildomo kriterijaus dėl išlaidų energetikai nebus, nes įmonės identifikuojamos pagal sektorius. Schema planuojama automatizuota: įmonės gaus pranešimą iš VMI, kad gali gauti subsidiją, įmonės užpildys prašymus (pateiktą formą). Bus daromas vertinimas (ar įmonė nebankrutavusi, ar neturi neapmokėtų sąskaitų ir kt.). - Dėl mokesčių išieškojimo atidėjimo.
Bus galimas, kai energijos kaštai sudarys 10 proc. ir daugiau įmonės išlaidų. Dalies įmonių energetikos kaštus VMI gali įvertinti pagal sąskaitas faktūras (tokių yra apie 35 tūkst.), tačiau sunkiau, kai įmonės perka ir perparduoda energiją; tokiais atvejais reikės pateikti įrodymus. Jeigu įmonė turėjo atidėjimus naudojantis COVID-19 priemonėmis, turėtų taip pat galėti pasinaudoti priemone (bus tikslinama).
Priemonė jau startavo, pasinaudojus ja, mokesčių išieškojimas sustabdytas bus nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., nepriklausomai, nuo kada pus pateiktas prašymas.
Jeigu patikrinus įmonę išlaidos energijai bus mažiau kaip 10 proc., bus skaičiuojami delspinigiai.
Apie kitas finansines galimybes verslui remti:
Be plačiau paminėtų kitų galimų priemonių (INVEGA, APVA, VIPA) skaidrėse, susitikimo metu dar buvo paminėta:
- Jog į finansinę priemonę „Tiesioginės paskolos nuo karo nukentėjusiems“ (dok. nr. 1 9 skaidrė) aplikavo 13 įmonių. Biudžetas šiai priemonei galėtų būti didinamas.
- VIPA „TIPS“ priemonei (dok. nr. 1 10 skaidrė), skirtai energetiniam efektyvumui, šiandien yra skirti 35 mln. Eur, išnaudota – 12 mln. Eur, esant poreikiui, lėšų šiai priemonei gali būti papildyta.
- Atviras kreditų fondas 2 (dok. nr. 1 8 skaidrė) – priemonėje yra 80 mln. Eur, jeigu bus išnaudota – plės. Priemone galima naudotis ne tik energetikai.
Paminėta, jog yra paskelbtas 5 mln. Eur vertės kvietimas teikti paraiškas priemonei energetinio efektyvumo didinimui ne Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemai priklausančioms įmonėms.
Visomis Energetikos ministerijos kuruojamomis priemonėmis galima naudotis principu „first-in, first-out“ (gauna tie, kas pirmieji pateikia paraiškas).
Taip pat atkreiptas dėmesys į INVEGA priemonę „Pagalba įmonėms, patiriančioms sunkumų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą“ (karo garantijų priemonė).
Priedai:
