Kad pramonė, kurioje vis plačiau taikomas žaliosios ir žiedinės ekonomikos modelis, taptų konkurencinga, reikės saugios, švarios ir įperkamos energijos, nenutrūkstamo žaliavų tiekimo ir glaudaus verslo-mokslo bendradarbiavimo, įsitikinę verslo, politikos ir mokslo lyderiai.
Spalio 22 d. Kaune vykusioje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė“ aptarta, kaip pasiruošti pramonės transformacijai.
Žaliasis kursas – ne mada, o būtinybė
Sveikindama konferencijos dalyvius Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, pramonės transformacija ir valstybės modernizacija nuolat mutuojančios pandemijos, hibridinių atakų, klimato pokyčių, energijos žaliavų krizės akivaizdoje yra būtina.
„Žaliasis kursas – ne prabanga ar madų vaikymasis, bet išlikimo ir net perėjimo į naują kokybę kelias. Šiandien nebėra prasmės diskutuoti, ar mums reikia žiedinės ekonomikos, bet turime kelti klausimą kokie pokyčiai būtini, kuo veiksmingiau pereinant prie šio ekonomikos modelio“, – pabrėžė Premjerė.
Ji akcentavo, kad norėdami sumažinti anglies pėdsaką, turėsime užtikrinti saugios, švarios, įperkamos energijos ir žaliavų tiekimą.
Premjerei antrino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, kuris pažymėjo, kad pramonei reikės ne tik energijos, bet ir nenutrūkstamo žaliavų tiekimo, glaudaus bendradarbiavimo su mokslo, nes tik taip galės kurti ir pasiūlyti rinkai naujus ir inovatyvius produktus.
„Jeigu neinvestuosime pastangų, laiko ir lėšų į skaitmeninimą ir perorientavimą, naujų investicijų pritraukimą, dirbančiųjų perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims, mokslo ir inovacijų skatinimą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, biotechnologijas ir medicinos paslaugas, tai liksime globalaus pažangos greitkelio šalikelėje“, – teigia V. Janulevičius.
Jis įsitikęs – ES siūlomas mechanizmas suteikia galimybę pasinaudoti parama ir tapti žaliosios transformacijos lyderiais.
„Mes esame nedidelė greitai auganti ekonomika, neturinti aiškios judėjimo krypties – tokias ekonomikas lengviau pertvarkyti“, – sako LPK prezidentas.
Investicijos į pridėtinę vertę ir produktyvumą
Lietuvos pasiekimai pramonės skaitmeninės transformacijos švieslentėje yra ženklūs, tačiau vis dar nemažai iššūkių kyla formuojant pramonės darbuotojų įgūdžius ir tenkinant augantį investicijų skaitmeninimo poreikį.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė konferencijoje sakė, kad pagrindinė ministerijos veiklos kryptis yra inovacinės veiklos funkcijų konsolidavimas.
„Pirmas uždavinys: plėsime inovacijų skatinimo fondą kurdami naujas kompleksines priemones skatinančias inovacijų veiklą. Antra, planuojame sukurti inovatyvių viešųjų pirkimų kompetencijos centrą. Trečia, sieksime sutelkti išteklius, skirtus mokslo ir verslo partnerystei, ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui šalyje kryptingai stiprinti. Ketvirta, siekiame, kad Lietuva pagaliau, po 10 metų ėjimo taptų stipria ir konkurencinga kosmoso ekosistemos dalimi“, – kaip esminio tikslo sieks vardijo E. Markevičiūtė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija 200 mln. Eur skirs inovacijų ekosistemos stiprinimui, verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimui, tarptautinės tinklaveikos didinimui, prieinamumo prie finansavimo priemonių startuoliams gerinimui ir investicijoms į žaliąsias inovacijas.
Tačiau, kaip ir pažymėjo Marius Horbačauskas, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas, svarbu orientuotis ne tik į startuolius, bet ir nepamiršti tradicinės pramonės, kuri šuo metu sukuria didžiausią BVP dalį. Jis akcentavo, kad transformuodami pramonę galime sukuriamą vertę padidinti dar labiau.
„Įvairios finansinės krizės, siautėjanti pandemija, per pastaruosius 1,5 metų labai aiškiai parodė, kad atspariausios valstybės yra toks, kurių ekonomikos struktūroje stiprų vaidmenį vaidina būtent pramonė. Lietuvos pramonės sektorius visada garsėjo savo produktais ir ištverme, o jį sustiprinti ir padėti pramonei transformuotis galėsime žiedinės ir skaitmeninės transformacijos pagalba“, – M. Horbačauskui pritarė Viceministrė.
Šiai transformacijai naujajame ES finansiniame periode Ekonomikos ir inovacijų ministerija paruošė beveik 300 mln. Eur investicijų. Kaip teigė E. Markevičiūtė, šios paskatos bus itin svarbios kuriant kuo aukštesnę pridėtinę vertę ir didinant produktyvumą.
Kauno technologijos universiteto (KTU), LPK ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos organizuojamos konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2021” tikslas – sutelkti mokslo, verslo, politikos atstovus bendrai diskusijai ir efektyvių sprendimų paieškai.
Šiais metais konferencijoje patirtimi dalijosi Alina Ujupan, Europos Komisijos Žaliojo kurso vykdomosios viceprezidentės kabineto narė, Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė, Leonas Balaševičius, KTU mokslo ir inovacijų prorektorius, Ramūnas Miliauskas, AB „Achema“ generalinis direktorius, Alexandre Affre, Business Europe generalinio direktoriaus pavaduotojas, Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas, Mantas Pupinis, Viešosios politikos ir vadybos instituto partneris ir tyrimų direktorius.
Renginio draugai: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir Lietuvos inovacijų centras.
