Lietuvos pramonininkų konfederacija – didžiausia ir įtakingiausia verslo organizacija Lietuvoje, jungianti šakines ir regionines asociacijas, vienijančias daugiau nei 3500 įmonių visose pagrindinėse pramonės šakose. LPK narėmis yra ir didžiausios, įtakingiausios Lietuvos įmonės, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamos produkcijos spektrą. LPK nariai apima pagrindinius Lietuvos gamybos sektorius, kurie prie Lietuvos ekonomikos prisideda sudarydami 46 proc. Lietuvos BVP. LPK narės gamybos įmonės pagamina 83 proc. visos Lietuvos eksporto produkcijos, o eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87 proc. viso šalies BVP. Taigi LPK nariai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą.

LPK žinoma, matoma ir girdima valdžios institucijose bei visuomenėje. LPK prezidentas ir skirtingus sektorius atstovaujantis LPK viceprezidentai – pripažįstami ir vertinami tiek valdžios institucijose, tiek verslo bendruomenėje, tiek viešojoje erdvėje.

Šiame puslapyje galite rasti informaciją apie LPK pateiktas pozicijas.


2022 m. sausis

LPK pozicija dėl Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo paketo „Pasiruošimas 55“ (angl. „Fit for 55”)

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), vertindama Europos Komisijos teisės aktų rinkinį „Pasiruošimas 55“, svarsto, ar nėra grėsmės, jog energijos suvartojimo ribų nustatymas gali tapti kliūtimi neišvengiamam žalios pramonės augimui ir švarios ekonomikos vystymuisi?

LPK nuomone, privalu įvertinti tai, jog pramonei (ypač energijai imlioms pramonės šakoms) siekiant sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas gamybos procesų metu gali tekti investuoti į tokias technologijas, kurios kaip tik padidins energijos poreikį. Priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinančios novatoriškos technologijos dažnai išeikvoja daugiau energijos negu įprastos, bet taršesnės alternatyvos, o todėl energijos vartojimas augs, kol novatoriškos technologijos bus diegiamos ir pritaikomos pramonės sektorių veiklose.

Žaliojo vandenilio gamyba reikalauja didelio pirminės energijos kiekio suvartojimo. Taigi, energijos suvartojimo lubų nustatymas ribotų naujų technologijų diegimą.

Taikant griežtą energijos suvartojimo ribą pramonei gali būti apribotos galimybės mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, būtų keliamas pavojus pramonės gamybos rezultatams ir tai galėtų sukelti anglies dioksido nutekėjimą.

LPK nuomone, jeigu aukščiau įvardyta grėsmė iš tikrųjų egzistuoja, reikia prevenciškai nenustatyti per griežtų energijos vartojimo apribojimų ir neįvesti dėl to baudžiamojo elemento, kad ilgajame laikotarpyje tai neapribotų pramonės žalėjimo potencialo.

LPK vertinimu, principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ne visada gali būti prasmingas klimato kaitos mažinimui. Kai kuriais atvejais gali būti efektyviau ne tausoti energiją, o gaminti ją iš saugių ir tvarių mažai anglies dioksido išskiriančių išteklių. Energijos vartojimo efektyvumo sąvoka yra dažnai painiojama su energijos taupymo sąvoka ir jas būtina atskirti, kadangi kalbėti apie energiją kaip indėlį į efektyvią pramonės gamybą ir energiją kaip indėlį namų ūkiuose, siekiant maksimaliai padidinti gerovę, yra du skirtingi dalykai.

Su visa LPK pozicija galite susipažinti: ČIA.

LPK laikosi nuomonės, kad greitesnė atsinaujinančios energetikos plėtra yra ne tik reikalinga, bet ir ekonomiškai naudinga. Su visa 2022 m. sausio 19 d. pozicija galite susipažinti ČIA.

2021 m. lapkritis

LPK pozicija dėl Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo paketo „Pasiruošimas 55“ (angl. „Fit for 55”)

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pateikė poziciją Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų bei Užsienio reikalų ministerijoms dėl Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo paketo „Pasiruošimas 55“ (angl. „Fit for 55”).

ATL turi motyvuoti žaliąją transformaciją

LPK tvirtai remia stiprią Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuri yra esminė priemonė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimui ES ir vaidina reikšmingą vaidmenį, siekiant ilgalaikių ambicingų Europos žaliojo kurso tikslų.

Taip pat LPK pabrėžia, kad užtikrindama tarpinių ŠESD emisijų mažinimo tikslų (t.y. iki 2030 m.) įgyvendinimą ATLPS turi būti maksimaliai pagrįsta rinkos ir ekonominio veiksmingumo principais, užtikrinti tinkamą apsaugą nuo CO2 nutekėjimo, adekvačias finansavimo priemones.

Pažymima, kad privalo būti užtikrintos palankios sąlygos investicijoms bei atsižvelgiama į pramonės šakų skirtumus ir transformacijos galimybes, įskaitant mažai taršių technologijų vystymąsi ir prieinamumą.

Prognozuojamas apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) kainos augimas turi motyvuoti žaliąją transformaciją. Tai padėtų skatinti inovacijas, naujų technologijų kūrimą, vystymą bei diegimą. Tačiau šis augimas turi būti tvarus ir stabilus, nekenkiantis įmonių konkurencingumui, nesąlygojantis CO2 ir investicijų nutekėjimo.

PADKM – CO2 ir investicijų nutekėjimo problemos sprendimas

ES klimato neutralumo įsipareigojimai yra pakankamai ambicingi, tačiau atitinkamus įsipareigojimus vengia prisiimti pagrindiniai prekybos partneriai už ES ribų.

LPK manymu, PADKM gali prisidėti prie CO2 ir investicijų nutekėjimo problemos sprendimo, padėti išsaugoti Europos pramonės konkurencingumą bei paskatinti pasaulines ambicijas klimato kaitos srityje, užtikrinant lygias konkurencijos sąlygas mūsų įmonėms.

PADKM turėtų apimti tiesiogines ir netiesiogines emisijas, atsirandančias generuojant elektros energiją, naudojamą produktų gamybai. Ilgalaikėje perspektyvoje būtų tikslinga apsvarstyti ir visos produkto vertės grandinės CO2 pėdsako apimtį.

Pajamos iš PADKM turėtų būti naudojamos ES, siekiant sumažinti CO2 ir investicijų nutekėjimą, investicijoms į mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą, infrastruktūros finansavimui bei prisidėti prie mokslinių tyrimų iniciatyvų bei sustiprinti Modernizavimo fondą.

LPK ir toliau atidžiai vertins pasiūlymus dėl ATLPS reformos ir jos sąsajas su pasiūlytu PADKM.

Su visa LPK pozicija galite susipažinti: ČIA.